PJESA I

 [1]

 [2]

 [3]

 [4]

 [5]

 [6]

 [7]

 [8]

 [9]

[10]

PJESA II

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]

[18]

[19]

[20]

FJALORI

Esp-Shqip

Shqip-Esp


Mėsimi i Gjashtė ( La Sesa Leciono)

Saluton al c’iuj! Ni komencu per  subaj demandoj. Kion signifas en la Albana:

alporti         

c’eesti         

enfali         

kvarmonate        

nepardoninde 

alveni          

c’iuokaze    

enmeti       

malamiko            

piediri

alveturi        

c’iutage       

finfine        

malantau’            

plenplene

ellabori        

intersalti      

malmulte    

revidi                  

antau’c’ambro

antau’vidi     

elpreni        

jarcento     

matenmang’o      

scivola 

tagmang’o    

tralegi         

travidebla   

trilingva              

trinkebla 

internacia     

malc’eesta   

farenda      

 vespermang’o      

interkulturo ?

C’u vi povas formi novajn tiajn vortojn? Diru al mi dek tiaj vortoj!

Mohimi (neado)

Pėremrat mohues bėhen nga ato tė pacaktuar duke vėnė nė krye „nen“.

Neniu-askush      

Nenien-pėr askund      

Nenies-i askujt

Nenio-asgjė        

Neniam-askurrė           

Nenial-pėr asnjė arsye

Nenia-asnjėlloj   

Neniom-aspak             

Neniel-as sesi

Nenie-askund

Shėnim:

Nė Esperanto nuk mund tė pėrdoren dy mohime nė tė njėjtėn fjali, sikurse nė shqip. P.sh.:  nė shqip ne themi „Nuk bėra asgjė“. Kėtu ka dy mohime. Nė Esperanto mund tė themi:

        Mi faris nenion ose Mi ne faris ion.

Fjalėza “je”

“Je” zėvėndėson pėremrat e tjerė, aty ku nuk ėshtė e qartė se cili syresh duhet pėrdorur pikėrisht.  P.sh. ne themi: 

        Je  via sano! -Pėr shėndetin tuaj!

         Mi venos je la sesa. -Do vij nga ora gjashtė.

         Tio okazis je dekdua de aprilo 86. -Ajo ndodhi mė 12 prill 86.

Prepozicioj:

anstatau’- nė vend tė. P.sh.: 

Anstatau’ la direktoro venis la vic-direktoro.- Nė vend tė drejtorit erdhi nėndrejtori.

Li admonis s’in anstatau’ sian kamaradon.-Ai e qortoi atė nė vend tė shokut tė saj.

sen -pa.

P.sh.: Mi ne povas fari tiun laboron sen vi.-S’mund ta bėj atė punė pa juve

kontrau’ -pėrballė.

P.sh.: La sidejo de partio situas kontrau’ tiu de sindikatoj.-Selia e partisė  ndodhet pėrballė asaj tė sindikatave.

por -pėr (dikė, qėllim etj).

P.sh.: Ni laboras por nia estonto.-Punojmė pėr tė ardhmen tonė.

La patrino ac’etis la ludilon por sia filo.-Nėna e bleu lodrėn pėr djalin e vet.

ekster -jashtė. P.sh.: 

La lernanto respondis ekster la leciontemo.-Nxėnėsi u pėrgjigj jashtė temės mėsimore.

Li j’etis la pilkon ekster la ludejon.-Ai e hodhi topin jashtė sheshit tė lojės.

krom -pėrveē.

P.sh.: En la kinejo estis krom mi ankau’ multaj  aliaj gejunuloj.-Nė kinema ishin veē meje edhe shumė tė rinj e tė reja tė tjerė.

cis -kėtej. P.sh.: 

Restu cis  tiu linio!-Rri kėtej asaj vije!

La objekto  situis cis la rivero.-Objekti ndodhej kėtej lumit.

kun -me, bashkė me. 

Li venis kun siaj amikoj.-Ai erdhi bashkė me miqtė e tij.

lau’ -sipas. 

P.sh.: La problemo, lau’ mi, estas ne grava.-Problemi sipas meje, s’ėshtė i rėndėsishėm.

pri -pėr. 

P.sh.: S’i pensas tutan tagon pri sia amanto.-Ajo mendon tėrė ditėn pėr tė dashurin e vet.

malgrau’ -me gjithė.

P.sh.: Malgrau’ la malfacilaj’oj ili sukcesis  realigi  la planon.-Me gjithė vėshtirėsitė ata arritėn ta realizojnė planin.

pro -pėr shkak tė.

P.sh.: Pro ofta interrompado de elektra kurento  oni ne povis  enkomputili la tutan tekston.-Pėr shkak tė ndėrprerjeve tė shpeshta tė energjisė elektrike ata s’mundėn ta hidhnin nė kompjutėr tėrė tekstin.

maltrans -kėtej (sikurse cis).

P.sh.: Maltrans la monto trovig’as olivarbaro.-Kėtej malit ndodhet njė pyll dru ulliri.

Noto: Mos i ngatėrroni fjalėt “per”-me anėn e, ”por”-pėr njė qėllim dhe “pro”-pėr arsye se !

Sufikso “ig”

Formon folje tė reja  ose i bėn kalimtare foljet jo kalimtare . P.sh.: 

S’i beligis sin antau’ la spegulo.-Ajo u zbukurua para pasqyrės. 

La patrino purigis la c’ambron antau’ la alveno de gastoj.-Nėna e pastroi dhomėn para ardhjes se mysafirėve.

Ili plac’igis al vizitantoj sian novan ekspozicion.-Ata bėnė qė vizitorėt ta pėlqenin ekspozitėn e tyre tė re.

Pra “igi” ka kuptimin “me bė”

Sufikso”ig’i”

Ka kuptimin e anasjellė, d.m.th.  “me u bė” prandaj formon folje jo kalimtare. P.sh.: 

S’ia vizag’o rug’ig’is kaj flavig’is kiam ajn oni demandis s’in pri  sia amo.-Fytyra e saj skuqej dhe verdhej sa herė qė e pyesnin pėr dashurinė e saj. 

La leciono komencig’is je la deka.-Mėsimi filloi nė orėn dhjetė.

Foljet «Plac’i » dhe « S’ati »

E para ėshtė jo kalimtare, e dyta kalimtare, ndėrsa kuptimi i pėrafėrt. P.sh.:

Tiu junulino ege plac’is al Saimir sed s’i ne s’atis lin.-Ajo vashė i pėlqeu jashtėzakonsht Saimirit por ajo s’e pėlqente atė.

Ni s’atas nag’i, skati kaj grimpi -Na pėlqen tė notojmė, tė rrėshqasim dhe tė ngjitemi.

Shėnim: Kushtorja e « s’ati » kėrkon gjithnjė paskajoren! P.sh.: 

Mi s’atus demandi, c’u vi venos au’ ne.-Do te desha tė pyes, nė se do vini apo jo?

Lidhėzja (interjekcio) “ke”

Kėrkon gjithnjė urdhėroren. P.sh.: 

Mi deziras ke ni kantu.-Dėshiroj qė tė kėndojmė.

Estus bone ke vi silentu.-Do qe mirė qė tė heshtėsh.

Tasko: Traduku Esperantlingven!

Asnjėri s’e kish kryer detyrėn e shtėpisė. Vera e kėrkoi gjithkund  nė shtėpi librin e saj, por nuk e gjeti. Asnjė ngjyrė nuk i pėlqeu nėnės. Nė orėn 6 ata zakonisht hanė darkė. Dje ra njė shi i imėt. Tomorri ėshtė njė mal shumė i madh nė jug tė Shqipėrisė. Shtėpi u pastrua para ardhjes sė miqve. Mua mė pėlqejnė lulet, ndėrsa vėllait loja me top. Do doja qė t’ju shihja mė tė lumtur. Mėsuesi tha se detyra e shtėpisė ėshtė pak e vėshtirė. Ai kėrkon qė nxėnėsit tė jenė tė vėmėndėshėm gjatė mėsimit.

Nu, c’u vi povas fari tion? Sukceson al vi!

 

Teksti i sotėm, pėrsėri, synon qė ju t’i kuptoni elementėt gramatikorė qė shtjelluam mė sipėr.

Maja

Maja estas beleta junulino. C’iuj s’iaj geamikoj amas s’in. Antau’ tri tagoj malbono okazis: Sur strato au’to faligis s’in. Maja malsanig’is kaj havas altan temperaturon. S’ia patrino diris ke s’i devas resti hejme. Morgau’ s’i vokos kuraciston. La kuracisto venis je la nau’a  horo por helpi al Maja.

    -Diru « aaa.. », montru viajn piedojn, malvestu vin!

La kuracisto c’ion bone rigardis kaj fine diris:

    -Unu semajnon restu hejme ...ne iru sub au’ton! Trinku multan teon matene kaj vespere. Mi deziras ke vi estu trankvila. Post unu semajno vi fartos pli bone. Mi venos revidi vin.

    -Doktoro, c’u mia bonega amiko Karlo povas veni vidi min?

    -Hm...jes...jes... Li povas veni...sed ankau’ li estu trankvila.

C’u vi povas nun respondi al la subaj demandoj:

            Kio okazis al Maja? 

            Kion faris kuracisto kun s’i? 

            C’u s’i resanig’us  baldau’? 

            Kian deziron havis s’i? 

            Kian konsilon donis al s’i la kuracisto?  

                                    G’is revido!

  

Pas(Malantau'en)               Ballina(C'efpag'o)               Perpara(Antau'en)