PJESA I

 [1]

 [2]

 [3]

 [4]

 [5]

 [6]

 [7]

 [8]

 [9]

[10]

PJESA II

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]

[18]

[19]

[20]

FJALORI

Esp-Shqip

Shqip-Esp


Mėsimi i Dytė (La Dua Leciono)

Saluton ! C’u vi jam komprenis tion, kion ni prezentis en la unua leciono? (Tungjatjeta, a e keni kuptuar atė ē’ka paraqitėm nė mėsimin e parė?  Bone, ni dau’rigu! (Mirė, vazhdojmė!)

Kallėzorja (Akuzativo)

Kallėzorja nė Esperanto ka ngjashmėri  me shqipen, prandaj kuptohet mė lehtė. Duhet pasur parasysh qė, kur shprehim lėvizje, gjithnjė pėrdoret kallėzorja.

P.sh. La birdo flugas en la c’ambro dhe La birdo flugas en la c’ambron. -nuk kanė tė njėtin kuptim. Nė rastin e parė “Zogu po fluturon  nė dhomė “, duke qėnė qė nė fillim aty, ndėrsa nė rastin e dytė ai po fluturon nga jashtė pėr nė dhomė.

Po kėshtu: Mi iras en hejmon do tė thotė “po shkoj per nė shtėpi” etj.

Mėnyrat e tjera tė foljeve formohen kėshtu: 

Urdhėrorja (Imperativo) me u nė fund:

        ni mang’u –tė hamė, laboru-puno, au’skultu-dėgjo, hastu-nxito 

Kushtorja (kondicionalo) me us nė fund: 

        mi venus se ne pluvus -do vija po tė mos binte shi.

Paskajorja (Infinitivo) me i nė fund: 

        danci-me vallėzue, balai-me fshi me fshesė, vis’i-me fshi me leckė.

Lidhėzat (Konjukcioj)

Ja disa syresh:

sed -por

c’ar -sepse

tial -prandaj

ke -qė 

kio -ēfar 

kiu -i cili 

se -nė se

 

kia -si 

kion -atė qė

kies -i tė cilit 

por ke -me qėllim qė

au’ -ose

ju pli..., des pli… -sa mė...., aq mė…

Shėnim: Lidhėzja ke kėrkon gjithnjė urdhėroren: Mi volus ke vi au’skultu min.

Pėremrat dėftorė (Montraj pronomoj) 

Tiu -ai, ajo pėr persona

Tio -ai ajo pėr sende e kafshė

C’i tiu -ky, kjo pėr persona

C’i tio -ky, kjo

Tie -atje

C’i tie -kėtu

Tiom -aq 

Tiam -atėhere

Tien -pėr atje  

C’i tien -pėr kėtej

Tiel -ashtu

Ci’ tiel -kėshtu

Tiuj -ata, ato

C’i tiuj -kėta, kėto

Shėmbuj:

        Li iris tien kaj c’i tien -Ai eci andej-kėtej.

        Ne estas tiel, kiel vi pensas -S’ėshtė ashtu sikurse e mendon.

        G’i kostis tiom kiom la alia -Ajo kushtoi aq sa tjetra .

        Tiam okazis teruraj’oj -Atėhere ndodhėn tmerre.

Parafjalėt (Prepozicioj)

En -nė, brėnda.

        P.sh. La letero estas en la tirkesto -Letra ėshtė nė sirtar.

El -nga ( brėnda ) njė objekt.

        P.sh.  Mi venas el la hejmo -Vij nga shtėpia.

Sur -nė, nė kuptimin mbi.

        P.sh.  La vazo estas sur la tablo -Vazoja ėshtė mbi tryezė.

Sub -ndėn (diēkaje).

        P.sh.  Ili staris sub  malferma c’ielo -Ata po rrinin nėn qiell tė hapur.

Supre -sipėr (diēkaje).

        P.sh.  Supre  de la domo -sipėr shtėpisė.

        Malsupre -poshtė 

Al -nė, ( pėr tek njė objekt).

        P.sh. Mi iras al la centro -Po shkoj drejt qėndrės.

De -nga ( jashtė njė objekti). 

        P.sh. De tie g’is c’i tie -Nga atje deri kėtu 

Super -Pėrmbi 

        P.sh. La lampo  pendas super la tablo -Llampa varet pėrmbi tryezė.

Preter- pėrbri. 

        P.sh. La au’to preterpasis la centron -Automobili kaloi pėrbri qėndrės .

C’e -tek ( ngjitur). 

        P.sh. La  kato  kus’as c’e la muro -Macja po rrin tek muri.

Apud -pranė. 

        P.sh. La arbo estas apud la domo -Pema ėshtė pranė shtėpisė.

Antau’ -para, 

        P.sh. Mi venos antau’ la dua -do vij para orės dy. 

        Antau’ la lernejo-Para shkollės.  

Post -pas , 

        P.sh. Li venos post mi -Ai do vijė pas meje. 

        Post la lernejo -Pas shkollės.  

Trans -pėrtej. 

        P.sh. La landlimo  estas trans la rivero -Kufiri ėshtė pėrtej lumit.

Tra -nėpėr. 

        P.sh. La tunelo pasas tra la monto -Tuneli kalon nėpėr mal.

Per -me(anėn e,nėpėrmjet) 

        P.sh. Mi  skribas per komputilo -Unė shkruaj me kompjuter.  

Kun -me(bashkė me) 

        P.sh. Mi venis kun mia nepo -Erdha me nipin tim.

C’irkau’ -pėrrreth 

        P.sh. C’irkau la domo -rreth shtėpisė. 

        C’irkau’ la kvina -rreth (orės) pesė.  

Inter -ndėrmjet 

 P.sh. Li staris inter  arbo kaj la muro -Ai qėndroi ndėrmjet pemės dhe murit.

Duke bashkuar parafjalė me emra apo fjalė tė tjera mund tė formojmė kuptime tė reja. P.sh.

En+iri =Eniri- me hy brėnda   

El+ iri =Eliri- me dalė

Kun+meti=bashkėvendos      

Trans+iri=Transiri- shkoj pėrtej

Sub+e=Sube- poshtė diēkaje  

Mal+antau’=Malantau’- prapa

Tra+vidi=Travidi- tejshoj    

C’e+esti=C’eesti- me qėnė i pranishėm

Preter+ iri=preteriri-me i kalu pėrbri, me parakalu  etj

Ja tani njė tekst tjetėr me tė dy personazhet tanė simpatikė, Markon dhe Anėn, ku mund tė gjeni tė shprehura elementėt gramatikorė tė dhėnė nė dy mėsimet e para.

La amikino de Marko

Marko havis amikinon. S’ia nomo estas Ana. S’i estas juna kaj bela. Ana kaj Marko estas geamikoj. Ana venis al la hejmo de Marko.

-Bonvolu eniri, amikino!

-Saluton, Marko. Kion vi faras?

-Saluton. Mi legis, sed nun mi volas paroli kun vi.

-C’u vi havas bonan libron?

-Jes, mi havas bonan libron. Mi s’atas legi nur bonajn librojn. C’u vi volas trinki kafon?

-Jes. C’u viaj gepatroj kaj gefratoj estas en via hejmo?

-Ne. Jen la kafo. G’i  estas ankorau’varma. Mi nun kuiris g’in.

-Dankon. Mi povas trinki ankau’ malvarman kafon.

Marko rigardas la belajn okulojn de Ana. Mi vidas ke li amas s’in.

Nu, c’u vi komprenis la enhavon? (Epo, a e kuptuat pėrmbajtjen). A ka shumė fjalė tė reja qė s’i dini? I gjeni ato nė fjalorin nė fund tė kursit.

Dhe tani pėrpiquni tė pėrktheni nė Esperanto kėtė tekst tė shkurtėr nė shqip.

Mė pėlqen tė lexoj libra tė reja dhe interesantė. Ato i blej vetė ose  i marr hua nė bibliotekė. Unė mbaj shėnime nga librat . Unė i ruaj ato me kujdes. Unė dashuroj njė vajzė (djalė) tė klasės sime. Ai (ajo) ėshtė  i (e) sinqertė, i (e) ėmbėl  nė fjalė,  serioz(e) nė studim  dhe shoqėri.

  

Pas(Malantau'en)               Ballina(C'efpag'o)               Perpara(Antau'en)